Baidarių ir kanojų irklavimas

Baidarių ir kanojų irklavimas, irklavimo sporto šaka, apimanti lenktynes baidarėmis ir kanojomis, irklavimo slalomą (baidarių ir kanojų irklavimas sraunia upe, dirbtiniu kanalu, per 20–25 natūralias ar dirbtines kliūtis, darant 180°, 360° posūkius ir kilpas) ir maratoną (ilgesnio kaip 10 000 m nuotolio varžybos, vykstančios vieną ar kelias dienas).

Lenktyniaujama baidarėmis (irkluojama dvimenčiu irklu, vairuojama kojiniu vairu): vienvietėmis (K-1, didžiausias ilgis – 520 cm, mažiausias svoris – 12 kg), dvivietėmis (K‑2, 650 cm, 18 kg), keturvietėmis ( K‑4, 1100 cm, 30 kg), ir kanojomis (irkluojama ir vairuojama vienmenčiu irklu; irkluoja tik vyrai): vienvietėmis (C‑1, 520 cm, 16 kg), dvivietėmis (C‑2, 650 cm, 20 kg), keturvietėmis (C‑4, 900 cm, 30 kg).

Olimpinėse žaidynėse varžomasi dėl 12 medalių komplektų (500, 1000 m nuotoliai), pasaulio čempionatuose – dėl 26 (200, 500, 1000 m nuotoliai). Kitose varžybose lenktyniaujama ir 5000 bei 10 000 m nuotoliuose. Varžomasi ramiame vandenyje (200, 500, 1000 m nuotoliai be posūkių) ir sraunioje tėkmėje (greitasis leidimasis, slalomas); maratono trasoje pasitaikančias kliūtis sportininkai įveikia pernešdami baidarę krantu.